Aukso fondas/ Grybai/ Tradiciniai patiekalai

Keptos ūmėdžių kepurės

Keptos ūmėdžių kepurės - bulviukose.lt

Ūmėdes nuvalykite, nulupkite.

Ištirpinkite keptuvėje gabaliuką sviesto, dėkite grybų kepures ir kepkite iš abiejų pusių kol iškeps. Kepimo metu ant kepurių užbarstykite druskos.

Kepurės turi šiek tiek apskrusti, o ne virti savo sultyse, o ūmėdės jas ypatingai mėgsta išleisti, todėl iš pradžių dėkite į stipriau įkaitintą keptuvę, paskui ugnį sumažinkite. Valgykite su rugine duona.

P.S. Labiausiai nustebinęs grybas gyvenime. Tokio nerealaus stipraus riešutiško skonio, kad paskui abu ilgai buvom ekstazėje nuo skonio, net paskui juokavom, gal „ne tų“ ūmėdžių prisirinkom 😀

Jums taip pat gali patikti

11 Comments

  • Reply
    Ausrra
    rugsėjo 10, 2012 at 8:19 am

    Taip ūmėdes ruošdavo mano mama, tik mes, žemaičiai jas „pienėmis“ vadiname 🙂 Pirštelius galima apsilaižyti! Tik pušynuose reikia vengti ūmėdžių raudonomis kepurėmis, šios turi nemažai kartumo..

  • Reply
    Laura
    rugsėjo 10, 2012 at 8:33 am

    Turėsiu omeny dėl pušynuose augančių ūmėdžiu 😉
    O pas mane kaime (irgi žemaitijoj) voveraites gaidžiukais vadina 🙂 Kažkada su teta grybavom ir niekaip nesupratau kokių ji ten gaidžiukų ieško, paskui kai pamačiau…

  • Reply
    Odeta
    rugsėjo 10, 2012 at 9:04 am

    Laabai valgau ūmedes keptas svieste, kaip ir Tu. Jas atradome, kai ištiko rudmėsių krizė. Kur jos dingo, kur jos auga? Tas pats ir su kelmučiais, fantastiškas grybas, o niekur nėra:(( Gal žinote gerų vietų…vis tiek visų neišriksiu;))

  • Reply
    Laura
    rugsėjo 10, 2012 at 9:14 am

    Mes apie rudmėsiu rinkimą net nesvajojam, problema jų net nusipirkti…nieks neturi 🙂
    Kelmučius vaikystėj kaime vos ne kieme rinkdavom…dabar irgi pradingę.
    Dabar tenkinamės tuo ką randam…va atradom ūmėdes ir laimės pilnos kelnes 😉

  • Reply
    Rita
    rugsėjo 10, 2012 at 10:14 am

    Aš ir šiais metais pirmą kartą paragavau keptų ūmėdžių kepurių, likau labai nustebinta , žiauriai skanu. Tik aš jas apvoliojau , kaip ir baravykus kepdama ant sviesto, miltuose. Su sava kepta rugine duona apsivalgymas.
    Lėksiu po darbo miškan, gal ką gero rasiu 🙂

  • Reply
    Laura
    rugsėjo 10, 2012 at 11:02 am

    Rita mums iki miško (kur beveik tik ūmėdės ir auga) kelios minutės kelio, tai dabar krykštaujam, kad tokie skanumynai šalia auga 🙂

  • Reply
    Rita
    rugsėjo 10, 2012 at 11:37 am

    Ir man po langais 🙂
    Dabar miške dar daug tų vadinamų vokietukų 🙂 ar dar pūpkom kiti vadina.
    Man jie ir atradimas , dar prieš pora metų maniau, kad jie nevalgomi 🙂

  • Reply
    Laura
    rugsėjo 10, 2012 at 12:20 pm

    Girdėjus, kad ir kalpokais juos dar vadina 😉 Vokietukų buvau prisimarinavus užpernai, kai kam jie, marinuoti, pievagrybius priminė 🙂

  • Reply
    Odeta
    rugsėjo 10, 2012 at 1:33 pm

    Laura, prašau marinuotų vokietukų receptu pasidalinti:)

  • Reply
    Laura
    rugsėjo 10, 2012 at 2:02 pm

    3 kg vokietukų
    vandens, kad apsemtų
    50 g druskos
    60 g cukraus
    80 ml acto

    Užpilkite vokietukus vandeniu ir užkaiskite. Kai užvirs graibykite putas. Kai nuskaidrės pavirkite dar 5 minutes, nupilkite skysčio perteklių.
    Sudėkite druską, cukrų ir pavirę dar kelias minutes supilkite actą. Paragavus turi jaustis ir saldumas, ir sūrumas, ir rūgštumas 😉
    Stiklainius nuplikykite karštu vandeniu ir į kiekvieno dugną įdėkite po lauro lapelį ir po kelis kvapiųjų ir karčiųjų pipirų grūdelius. Pilkite verdančią vokietukų masę į stiklainius ir uždarykite vandenyje pavirintais dangteliais.

  • Reply
    Odeta
    rugsėjo 10, 2012 at 7:11 pm

    Ačiū…išbandysiu tikrai. Nes gaminu vis iš akies ir nebežinau nei kaip skanu, nei kaip geriau…dar kartą dėkoju.

  • Leave a Reply