Keptos ūmėdžių kepurės – pats skaniausias keptas miško grybas, su stipriu riešuto skoniu.
Ūmėdes nuvalykite, nulupkite.
Ištirpinkite keptuvėje gabaliuką lydyto sviesto, dėkite grybų kepures ir kepkite iš abiejų pusių kol iškeps. Kepimo metu ant kepurių užbarstykite druskos.
Kepurės turi šiek tiek apskrusti, o ne virti savo sultyse, o ūmėdės jas ypatingai mėgsta išleisti, todėl iš pradžių dėkite į stipriau įkaitintą keptuvę, paskui ugnį sumažinkite. Valgykite su rugine duona.
Labiausiai nustebinęs grybas gyvenime. Tokio nerealaus stipraus riešutiško skonio, kad paskui abu ilgai buvom ekstazėje nuo skonio, net paskui juokavom, gal “ne tų” ūmėdžių prisirinkom 😀
Jei norite pasigaminti karališką užkandį darykite taip: kvietinio raugo duoną keptuvėje paskrudinkite su sviestu. Įtrinkite ją česnaku ir apšlakstykite trumų aliejumi. Ūmėdes iškepkite keptuvėje su sviestu. Atidėkite. Į keptuvę įpilkite grietinėlės, sudėkite į ją ūmėdes, įberkite čiobrelio, smulkintų petražolių, pagardinkite pipirais, druska ir kaitinkite kol grietinėlė užvirs. Pavirkite apie minutę laiko.
Keptos ūmėdžių kepurės patiekiamos su skrudinta duona ir kiaušinio tryniu pagardintu trumų aliejumi. Pažadu – išskrisit į kosmosą 🙂
Jums taip pat gali patikti įrašas kaip kepti miško grybus.
Kviečiu pasekti FB grupę Grybų receptai.
11 Comments
Ausrra
2012-09-10 at 08:19Taip ūmėdes ruošdavo mano mama, tik mes, žemaičiai jas “pienėmis” vadiname 🙂 Pirštelius galima apsilaižyti! Tik pušynuose reikia vengti ūmėdžių raudonomis kepurėmis, šios turi nemažai kartumo..
Laura
2012-09-10 at 08:33Turėsiu omeny dėl pušynuose augančių ūmėdžiu 😉
O pas mane kaime (irgi žemaitijoj) voveraites gaidžiukais vadina 🙂 Kažkada su teta grybavom ir niekaip nesupratau kokių ji ten gaidžiukų ieško, paskui kai pamačiau…
Odeta
2012-09-10 at 09:04Laabai valgau ūmedes keptas svieste, kaip ir Tu. Jas atradome, kai ištiko rudmėsių krizė. Kur jos dingo, kur jos auga? Tas pats ir su kelmučiais, fantastiškas grybas, o niekur nėra:(( Gal žinote gerų vietų…vis tiek visų neišriksiu;))
Laura
2012-09-10 at 09:14Mes apie rudmėsiu rinkimą net nesvajojam, problema jų net nusipirkti…nieks neturi 🙂
Kelmučius vaikystėj kaime vos ne kieme rinkdavom…dabar irgi pradingę.
Dabar tenkinamės tuo ką randam…va atradom ūmėdes ir laimės pilnos kelnes 😉
Rita
2012-09-10 at 10:14Aš ir šiais metais pirmą kartą paragavau keptų ūmėdžių kepurių, likau labai nustebinta , žiauriai skanu. Tik aš jas apvoliojau , kaip ir baravykus kepdama ant sviesto, miltuose. Su sava kepta rugine duona apsivalgymas.
Lėksiu po darbo miškan, gal ką gero rasiu 🙂
Laura
2012-09-10 at 11:02Rita mums iki miško (kur beveik tik ūmėdės ir auga) kelios minutės kelio, tai dabar krykštaujam, kad tokie skanumynai šalia auga 🙂
Rita
2012-09-10 at 11:37Ir man po langais 🙂
Dabar miške dar daug tų vadinamų vokietukų 🙂 ar dar pūpkom kiti vadina.
Man jie ir atradimas , dar prieš pora metų maniau, kad jie nevalgomi 🙂
Laura
2012-09-10 at 12:20Girdėjus, kad ir kalpokais juos dar vadina 😉 Vokietukų buvau prisimarinavus užpernai, kai kam jie, marinuoti, pievagrybius priminė 🙂
Odeta
2012-09-10 at 13:33Laura, prašau marinuotų vokietukų receptu pasidalinti:)
Laura
2012-09-10 at 14:023 kg vokietukų
vandens, kad apsemtų
50 g druskos
60 g cukraus
80 ml acto
Užpilkite vokietukus vandeniu ir užkaiskite. Kai užvirs graibykite putas. Kai nuskaidrės pavirkite dar 5 minutes, nupilkite skysčio perteklių.
Sudėkite druską, cukrų ir pavirę dar kelias minutes supilkite actą. Paragavus turi jaustis ir saldumas, ir sūrumas, ir rūgštumas 😉
Stiklainius nuplikykite karštu vandeniu ir į kiekvieno dugną įdėkite po lauro lapelį ir po kelis kvapiųjų ir karčiųjų pipirų grūdelius. Pilkite verdančią vokietukų masę į stiklainius ir uždarykite vandenyje pavirintais dangteliais.
Odeta
2012-09-10 at 19:11Ačiū…išbandysiu tikrai. Nes gaminu vis iš akies ir nebežinau nei kaip skanu, nei kaip geriau…dar kartą dėkoju.