Kruopų ir grūdų receptai yra puikus pasirinkimas norintiems ne tik pasimėgauti skaniu maistu, bet ir praturtinti savo mitybą naudingais maisto produktais.
Kruopos gaminamos iš lukštentų, smulkintų ar nesmulkintų įvairių javų grūdų. Jose gausu krakmolo, nemažai baltymų, riebalų, B grupės vitaminų, PP. Asortimentas didelis: kvietinės (manai, kuskusas, bulguras), avižinės, miežinės (paprastos ir perlinės), grikiai, soros, ryžiai, bolivinė balanda ir kt. Grūdai mums labiau įprasti stambiau ar rupiau maltų miltų pavidale, tačiau patiekalams gali būti naudojami ir nemalti.
Kruopų ir grūdų nauda:
Šiuolaikinėje mityboje grūdai ir kruopos vertinami ne tik dėl savo maistinės vertės, bet ir dėl jų naudingo poveikio sveikatai. Avižos, kurių sudėtyje yra daug skaidulų ir beta-gliukanų, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Grikiai yra turtingi antioksidantais ir gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl jie ypač rekomenduojami diabetikams. Soros yra puikus pasirinkimas tiems, kurie netoleruoja glitimo, ir yra gausios magnio bei B grupės vitaminų, palaikančių nervų sistemos veiklą. Bolivinė balanda (quinoa) yra laikoma pilnaverčiu baltymų šaltiniu, turinčiu visas nepakeičiamas aminorūgštis, todėl tai puikus pasirinkimas veganams ir vegetarams. Speltos grūdai yra turtingi skaidulomis, kurios gerina virškinimą ir padeda palaikyti žarnyno sveikatą. Miežinės kruopos yra geras seleno ir cinko šaltinis, stiprinantis imuninę sistemą.
Grūdiniai patiekalai yra puikus skaidulų, baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, kurie padeda gerinti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir palaiko širdies sveikatą. Reguliarus grūdinių patiekalų vartojimas taip pat suteikia ilgalaikės energijos ir padeda išlaikyti sveiką svorį. Turbūt esate girdėję, kad ne vienas sveikos mitybos specialistas rekomenduoja valgyti kuo mažiau apdorotus ir kitaip mechaniškai paveiktus grūdus. Tik rinkitės grūdų produktus iš patikimų ekologinių ūkių, kad nauda būtų šimtaprocentinė. Esu įdėjusi ne vieną receptą, kuriame naudojami neskaldyti ir kitaip nesmulkini grūdai. Vienintelis nepatogumas gaminant iš grūdų, juos reikia ilgiau pamirkyti vandenyje, kad išbrinktų. Labai patogu užmerkti iš vakaro ir kitą dieną teliks išsivirti ir paruošti su jais patiekalą.
Kruopų receptai ir grūdiniai patiekalai:
Kruopų receptai dažniausiai būna lengvai ir greitai paruošiami. Iš kruopų gaminamos košės, maltinukai, garnyrai, apkepai, salotos, kepiniai ir desertai. Jos yra sotus sriubų ir troškinių papildas. Maltos beglitimės kruopos yra puikus miltų pakaitalas žmonėms, netoleruojantiems glitimo. Taip pat jos yra maistingas, dėl jose esančių baltymų, valgiaraščio papildas vegetarams ir veganams. Iš maltų grūdų kepama duona, lietiniai, blynai, verdami skryliai ir abriedukai. Išbrinkintus ir išvirtus grūdus galima naudoti salotoms, troškiniams, sriuboms. Šernienos troškinys su speltos grūdais ir šafranu, baravykų ir grikių pyragas, troškinta triušiena citrininiame grietinėlės padaže su avižų garnyru – visi šie patiekalai skamba skaniai ir vilioja išbandyti!
Lietuviška virtuvė:
Lietuvoje kruopos ir grūdai vartojami nuo seno. Neolito laikotarpiu, įsivyravus palankiam klimatui, buvo pradėti sėti javai. Iki XIX amžiaus kruopas grūsdavo piestoje ar maldavo rankinėmis girnomis. Seniausieji kultūriniai javai buvo auginami sklypeliuose šalia gyvenviečių. Vieni pirmųjų javų, kuriuos augino lietuviai, buvo soros. Taip pat kviečiai ir kanapės, o vėliau atsirado ir miežiai. Iš kruopų buvo verdamos košės, gaminamos putros, kepami kruopų paplotėliai. Vėliau pradėta kepti duona. Lietuviams kasdieninė ir mėgstamiausia buvo ruginė raugo duona. Iš kvietinių miltų kepdavo ragaišius šventėms. Duonos raugas buvo naudojamas atsigėrimui, šaltibarščiams, sriubų parūgštinimui. Plutelę raugo duonos įmesdavo į rauginamas daržoves, kad skatintų rūgimą. Rašytiniuose šaltiniuose minima miežinė, grikių, avižinė duona.
Kruopų rūšys ir paruošimo būdai skyrėsi priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, aukštaičiai dažnai gamindavo patiekalus iš kviečių miltų, kepdavo duoną, pyragus bei blynus. Dzūkai labiau mėgo grikius, o Žemaitijoje buvo itin vertinami miežiai. Skirtinguose regionuose taip pat buvo skirtingi košių gaminimo būdai ir receptai. Kai kur košės buvo gardinamos riebalais, pienu, sviestu arba kiaušiniais, kitur – raugintomis daržovėmis ar grybais.
Pasaulio virtuvė:
Kruopos ir grūdai yra ne tik maistingas produktas, bet ir universalus, todėl jų panaudojimo būdas virtuvėje labai įvairūs. Pavyzdžiui, japoniškoje virtuvėje iš populiariausių yra ryžiai, kurių rūšių ir paruošimo būdų yra itin daug, o indiškoje virtuvėje be klasikinio basmati arba jazminų ryžių, plačiai naudojamos ir mažiau žinomos soros ar amarantas. Taip pat verta paminėti, kad kruopų ir grūdų pasirinkimas neapsiriboja tik tradiciniais produktais. Pasaulio virtuvių įkvėpti patiekalai, kaip, pavyzdžiui, pilafas su kuskusu, paelija su ryžiais arba itališkas risotto su perlinėmis kruopomis, atneša į mūsų stalus naujus skonius ir aromatus.
Įdomūs faktai:
Ciūricho muziejuje saugomas suakmenėjęs 6000 metų senumo duonos kepalas.
Egipte, ant vieno faraono kapo, yra įamžintas visas duonos kepimo kelias.
Senovės Graikijoje ir Romoje duona su raugu galėjo mėgautis tik turtingieji, o vargšai turėjo tenkintis nerauginta rupia duona.
Mieles duonai imta naudoti XVI-XVII amžiuje Italijoje.
Viduramžiais, kai kviečiai buvo brangūs ir sunkiai prieinami, kepėjai dažnai naudojo pupų miltus kaip alternatyvą. Pupų miltai buvo sumaišomi su kviečių miltais, kad būtų pagaminta pigesnė duona.
Viduramžiais ryžiai buvo laikomi prabangos produktu Europoje ir buvo naudojami tik gydymo tikslais ar kaip prieskoniai. Tik XV a. pradėjus įvežti didesnius kiekius, ryžiai tapo kasdienio vartojimo produktu.