Hildegardos „džiaugsmo sausainiai” maloniai aromatingi skanėstai su aštriu meduolio skoniu ir smagiu traškumu. Hildegarda iš Bingeno buvo XII amžiaus vienuolė, rašytoja, mistikė, pranašė, kompozitorė, gydytoja. Nuo aštuonerių metų Hildegarda regėjo dieviškąsias vizijas. Savo knygose ji ne tik perduodavo Dievo žinutes, bet ir aprašinėjo vaistažoles, sudarinėjo patiekalų receptus, gydančius įvairias ligas.
Pavyzdžiui esant silpnai širdžiai ji siūlė kasdien gerti po arbatinį šaukštelį specialaus vyno pagardinto petražolėmis ir medumi. Skrandžio skausmui malšinti – pasigaminti naktinę vyno kepurę, sumaišytą su imbiero milteliais, galingale (imbiero giminaitė iš Pietryčių Azijos) ir zedoary (kitas imbiero pusbrolis iš Indijos). Melancholiją gydyti „džiaugsmo sausainiais“ (arba „nervų sausainiais“), kad „nuramintų visą širdies ir proto kartėlį, atvertų širdį ir pradžiugintų mintis“.
„Džiaugsmo sausainių” atveju Hildegard taikinys buvo juodosios tulžies perteklius, kurį ji laikė blogio ir melancholijos šaltiniu. Jos ginklai prieš šią tamsą buvo spelta ir prieskoniai, tokie kaip muskato riešutas, cinamonas ir gvazdikėliai. Hildegardos žodžiais tariant, spelta yra „karštas, turtingas ir galingas grūdas, kuriantis laimingą protą ir teikiantis džiaugsmo žmogaus nusiteikimui“. Prieskoniai, tokie kaip muskato riešutas, turi panašų poveikį – „atveria širdį, išlaisvina protą ir jausmus bei sukuria bendrą džiaugsmingą nusiteikimą”.
Nors ji rašė, kad ją „nuolat kamuoja ligos“, ji gyveno iki 80-ies, kas viduramžių epochoje atrodė tikras stebuklas.
Nesvarbu, ar ji buvo dieviškojo įkvėpimo mistikė, ar protinga, gudri gydytoja, Hildegard darbai ir šiandien daro įtaką sveikatos priežiūrai. Vokietijoje kai kurie gydytojai vis dar praktikuoja Hildegardo mediciną. Pavyzdžiui, Allenbacho mieste klinikoje daugiausia dėmesio skiriama Hildegardo gydymui. Tačiau už šiuolaikinės medicinos ribų Hildegard darbai gyvi ir klesti vienuolynuose. St. Hildegard abatijoje, kurią 1165 m. Eibingene įkūrė pati Hildegard, vienuolės tęsia savo kulinarines tradicijas, gamindamos ir parduodančios „džiaugsmo sausainius“ kartu su galangaliniais imbieriniais sausainiais, vynu ir įvairiais žolelių likeriais bei arbatomis. Jei neplanuojate greitai aplankyti Reino krašto, vis tiek galite išbandyti Hildegard „džiaugsmo sausainius“.
Hildegardos džiaugsmo sausainiai:
- 250 g sviesto (recepto originale rašo 12 šaukštų)
- 3/4 stiklinės rudojo cukraus
- 1/3 stiklinės medaus
- 4 kiaušinių trynių
- 3 – 4 stiklinių speltos miltų. Iš pradžių dėkite 3 stiklines, paskui jei reiks įdėsite papildomai.
- 1 arbatinio šaukštelio druskos
- 1 valgomo šaukšto tarkuoto muskato riešuto. Šaukštus dedu apypilnius.
- 1 valgomo šaukšto cinamono
- 1 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
Gaminimo eiga:
Ištirpinkite sviestą, sudėkite į jį cukrų, medų ir kaitinkite ant silpnos kaitros maišydami kol cukrus aptirps. Masę atvėsinkite. Kai atvės įmaišykite kiaušinių trynius, prieskonius, druską, miltus.
Tešlą valandai padėkite į šaldytuvą. Išėmę iš šaldytuvo palikite pusvalandžiui pastovėti, kad atšiltų. Jei kočiosite iš karto išimtą iš šaldytuvo, ji gali labai trūkinėti.
Tešlą iškočiokite. Labai plonai nekočiokite. Išspauskite stikline ar formele sausainius, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepkite iki 190 C įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių arba kol sausainiai taps auksiniai rudos spalvos.
Recepto ir informacijos šaltinis
Komentarų nėra