Sūrio ir varškės patiekalai yra ne tik skanūs, bet ir itin vertingi dėl savo maistinės sudėties. Lietuvoje labai mėgiami ir vertinami.
Maistinė vertė:
Baltymai: Sūris ir varškė yra puikūs aukštos kokybės baltymų šaltiniai. Baltymai reikalingi raumenų augimui, audinių atstatymui ir bendrai organizmo funkcijai palaikyti. Varškė ypač vertinama tarp sportininkų ir tų, kurie siekia sveikos mitybos dėl lengvai įsisavinamų baltymų.
Kalcis: Abu šie produktai yra gausūs kalcio, kuris yra būtinas sveikiems kaulams ir dantims palaikyti. Kalcis taip pat svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai bei nervų funkcijai. Sūris, ypač kieti sūriai, kaip parmezanas ar čederis, turi didelį kalcio kiekį.
Vitaminai: Sūris ir varškė turi daug vitaminų, tokių kaip A, B grupės (ypač B2 ir B12), D ir K. Vitaminas A svarbus akims ir odai, o B grupės vitaminai padeda energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai. Vitaminas D yra būtinas kalcio įsisavinimui ir imuninės sistemos palaikymui.
Riebalai: Sūris, ypač riebesnių rūšių, kaip bri, kamamberas ar čederis, gali turėti nemažą riebalų kiekį. Šie riebalai suteikia energijos ir padeda absorbuoti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Varškė gali būti tiek riebi, tiek liesa, tad galima pasirinkti pagal individualius poreikius.
Probiotikai: Kai kurių rūšių sūriuose ir varškėje, ypač natūraliai fermentuotuose, yra gyvųjų probiotikų, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą.
Mineralai: Be kalcio, sūris ir varškė taip pat turi kitų svarbių mineralų, tokių kaip fosforas, cinkas, selenas ir magnis. Fosforas yra svarbus energijos apykaitai ir kaulų sveikatai, o cinkas ir selenas padeda imunitetui ir apsaugo nuo oksidacinio streso.
Istorija:
Sūrių istorija siekia geležies amžių, kai mūsų protėviai Baltai pradėjo naudoti karvių pieną. Jie pieną vartojo tiek saldų, tiek raugintą, gamino varškę, spaudė sūrius ir mušė sviestą. Kitose pasaulio šalyje naudotas ožkų, avių, kumelių, buivolių pienas. Panašiai pieno produktai buvo naudojami ir kitose kultūrose – graikai, romėnai, egiptiečiai, mongolai, indėnai ir kitos civilizacijos pieną laikė šventu, netgi vadino „dievų maistu“, kuris tariamai suteikdavo nemirtingumą. Šiandien sūris ir kiti pieno produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė ir grietinėlė, išlieka nepakeičiamais maisto gaminimo ingredientais.
Populiarumas:
Populiariausias ir daugiausiai formų, skonių ir tekstūrų turintis pieno produktas – sūris, kuris naudojamas kaip užkandis, salotoms, apkepams, padažams, sumuštiniams, sriubos gardinti, dedama į duonos ir nesaldžių pyragų tešlas. Kaip desertas patiekiamas su medumi ir saldžiomis uogienėmis, čiatniais, džemais. Keptas sūris gali atstoti antrą patiekalą. Jis yra įdarų jungiamoji dalis. Beje mūsų lietuviškas saldaus pieno arba varškės sūriai taip pat gali būti puikiai kepami orkaitėje, supjaustyti riekelėmis keptuvėje, arba sūdomi ir paskui marinuojami su žolelėmis aliejuje. Sūrio patiekalai gali labai paįvairinti mūsų racioną.
Lietuviška virtuvė:
Lietuviška virtuvė taip pat žavi savo sūrių įvairove. Saldaus pieno ir varškės sūriai puikiai tinka kepti orkaitėje arba keptuvėje, o pasūdyti ir pamarinuoti su žolelėmis bei aliejumi tampa gardžiu užkandžiu. Tinklaraštyje yra ne vienas mano gaminto sūrio receptas. Varškės patiekalai yra ypač populiarūs – nuo tradicinio varškės apkepo su manais ar be manų iki varškės pyrago, lietinių su varške ar varškės spurgų. Patiekalai su sūriu ir varške suteikia neribotas galimybes kūrybiškumui virtuvėje. Varškės tinginys – dar vienas klasikinis desertas, kuris, kaip ir varškės pyragas, tapo mėgstamu desertu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. O kur dar nostalgiškieji virtinukai su varške, kepti varškėčiai, virti varškėčiai ir visi kiti varškės receptai, kurių net neįmanoma išvardinti. Žinot kiek rūšių varškės apkepų galima iškepti? Aš pati išbandžiusi net 12! Saldžių ir nesaldžių.
Kiti pieno gaminiai: jogurtai, sūris ir varškė, kefyras, rūgpienis, grietinė, grietinėlė ir kiti taip pat plačiai naudojami patiekalų gamyboje ir mėgstami.
Sviestas:
Dar vienas pieno gaminys karalius yra sviestas. Su sviestu kepama mėsa, žuvis, daržovės, su juo gaminami padažai, konservuojama. Yra nepamainoma konditerinių gaminių sudėtinė dalis. Pridedant į sviestą prieskoninių žolelių, džiovintų grybų, saulėje džiovintų pomidorų ar garstyčių, galima sukurti visa skonių vaivorykštę sumuštiniams gardinti.
Įdomus faktas: seniausias sviesto darymo būdas buvo šildyti grietinę karštoje krosnyje, kad ji susisluoksniuotų ir pagamintų sviestą. kai kur buvo populiarus paprotys į pieno kibirą įmesti varlę – tikėta, kad tai padės pienui ilgiau išlikti šviežiam. Šie seni papročiai ir mitai primena mums apie ilgaamžę pieno produktų vartojimo istoriją ir jų svarbą įvairių tautų kultūroje.
Pieno produktai – tai ne tik kasdienė mūsų mitybos dalis, bet ir turtingas įkvėpimo šaltinis naujiems receptams bei kulinariniams eksperimentams. Tad nesvarbu, ar jūsų mėgstamiausias patiekalas yra varškės apkepas, lietiniai su varške ar sūrio ir varškės patiekalai, kuriuose dera senosios tradicijos ir modernūs skonio atradimai, visada verta išbandyti ką nors naujo.
